DVIRAČIAI

Dviratis – dviratė bemotorė transporto priemonė. Naudojama pramogai, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, turizmui, sportavimui, varžyboms. Kai kuriose šalyse tai labai populiari, o Lietuvoje sparčiai populiarėjanti transporto priemonė dėl savo pigumo (lyginant su motorinėmis), praktiškumo, tinkamumo perpildytoms miesto gatvėms, valdžios skatinimo.

Kaip pasirinkti man tinkamiausią dviratį? 
Prieš įsigydami dviratį, pasvarstykite, kokiais keliais dažniausiai važinėsite, kam ji naudosite: 
1) Važinėsite mieste; 
2) Naudosite laisvalaikiui; 
3) Leisitės į ilgesnes keliones; 
4) Sportuosite.
Būtent atsakymas į šį klausimą Jums padės apsispręsti kokio tipo dviratį įsigyti: Miesto, MTB ar klasikinį,  turistinį arba galiausiai sportinį.  Svarbu, kad dviratis atitiktų jūsų ūgio ir svorio rodiklius, kad sureguliavus sėdėseną jaustumėtės patogiai ir optimaliai išnaudotumėte fiziologines organizmo sistemas.

 Dažniausiai sutinkamos dviračių klasės:

Miesto dviračiai– klasikinės komplektacijos dviratis. Atviras ar uždaras rėmas, 28” dydžio ratai, skydeliai, tvirta bagažinė, uždara grandinė, dauguma modelių turi šviesos įrangą. Atsisėdus, nelaužia nugaros, tačiau padėtis neideali, nes netinka ilgoms kelionėms. Turi dažniausiai 1 pavarą, tačiau paskutiniu metu pasitaiko su 3-4-5-7 vidinėmis pavaromis. Dviračio svoris 15 – 18 kg.

Turistiniai dviračiai- šie dviračiai tinka visoms kelionėms, kur tik yra keliai ir takai – nuo kelionės aplink pasaulį iki kasdienių išvykų į darbą. Jais galima pervežti didelius krovinius, dažnai standartinėje komplektacijoje yra viena ar dvi bagažinės, purvasargiai. Jie turi sustiprintus ratlankius (27“-28“ dydžio), padangos 30–38 mm. Vairas – klasikinis su ragais. Tai leidžia sėdėti išsitiesus, kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Dviračio geometrija užtikrina mažesnį kratymą, leidžia važiuoti nelaikant rankomis vairo, bet sumažina manevringumą, kuris turizmui didelės įtakos neturi. Ilga dviračio bazė daro rėmą „minkštesnį“, jis blogiau rieda į kalvas, bet leidžia ant bagažinės uždėti didelę kuprinę ir tai netrukdo kojoms. Turistiniai modeliai geriausiai tinka keliams su tvirta danga bei suplūktiems takams.

MTB - Tai vieni iš Lietuvoje šiuo metu populiariausių dviračių. Būna įvairios konstrukcijos, dizaino ir kainų. Jie skirti tiek jauniems, tiek seniems. Kainos įvairios, todėl tai vieni iš labiausiai įperkamų dviračių. Kalnų dviračiai nebūtinai skirti kalnams arba bekelei. Jais taip pat patogiau važinėti neasfaltuotais keliais ir takeliais. Didelis pavarų skaičius (21–27) užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą – tai leidžia pasirinkti optimalų perdavimą įvairiomis sąlygomis. Dviračio rėmas su visa komplektacija suprojektuoti įvairiausiom galimom trasom: akmenuotai vietovei, minkštam gruntui, balynams, smėliui, purvui. Didesnis atstumas tarp žemės ir centrinės ašies (29–33 cm) padidina dviračio pravažumą. Vairas būna platus (55–67 cm), tiesus – tai palengvina vairavimą ant minkšto grunto. Patogi stabdžių ir bėgių perjungimo sistema leidžia stabdyti bei perjunginėti pavaras nepaleidžiant vairo. Ratai, dažniausiai 26" dydžio, kartu su trumpais stipinais suteikia ratui tvirtumo bei kietumo, sumažina dviračio bendrą aukštį. Padangos plačios, grubios.
Dauguma kalnų dviračių komplektuojami su priekine amortizuojančia šake, geresni ir su galiniu amortizatoriumi. Tai ypač pagerina sukibimą greitai važiuojant nelygiu keliu bei padidina komforto lygį.
Pagal amortizaciją išskiriami: visiškos amortizacijos kalnų dviračiai (Full Suspension); standžios galinės pakabos (Hardtail); kalnų dviračiai be amortizuojančios šakės (full rigid). Reikalui esant galima kalnų dviratį pritaikyti reguliariam važinėjimui į darbą (naudojamos siauresnės ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų), arba užmiesčio turizmui, nes kalnų dviratis yra ypač patvarus ir miestuose, kur prasti keliai, šaligatviai, bei daug bordiūrų, toks dviračio tipas pats tinkamiausias. Bet klaida būtų ruošti kalnų dviratį greičio lenktynėms plentu arba ruoštis juo į turistinę kelionę. Sėdėsena ant kalnų dviračio yra sportinė, t. y., kūnas gana stipriai pasviręs į priekį ir nemažai krūvio tenka rankoms. Važiuoti tokiu dviračiu ilgas keliones nepatogu, nes greičiau nei naudojant turistinį dviratį pavargsta rankos ir nugara.

ATB (All Terrain Bike), t.y. dviratis visureigis, dažnai maišomi su MTB. Paprastai jis nebrangus dviratis, MTB komplektacija, ratai 24, 26”, viršutinis rėmas aiškiai paduotas atgal. Padangos aukštu profiliu, “agresyvus” protektorius. Yra 15 – 18 pavarų. Mėgstami 13 – 16 metų paauglių tarpe.

Sudedami dviračiai - labiausiai anksčiau paplitę tarp vaikų. Šiandien siūlomi įvairūs sudedami dviračiai, su bėgių perjungėjais, pasirodė ir “kuprininiai” dviračiai. Tokie susideda į 3 dalis ir telpa kuprinėje. Labai patinka automobilistams.

Lenktyniniai dviračiai- Pagrindinis tikslas – važiuoti labai greitai ir toli. Net neparuoštam žmogui 100 km – juokas. Turi nuo 12 iki 18 pavarų. Gamyboje plačiai naudojami aliuminio, titano lydiniai, sveria 8,5 – 13kg.

  Kelionei paruoštas dviratis turi būti tvarkingas, nes juo važiuoti būtų patogu ir malonu. Nuolat gendantis dviratis gadins Jūsų kelionės planus ir nuotaiką. Renkantis dviratį svarbu žinoti: 
1)  Rėmo dydis turi atitikti jūsų ūgį, kūno formas; 
2)Jei važiuojate į žygius, jūsų svoris yra 100 kg ir daugiau, mėgstate ekstremalius pasivažinėjimus, jums reikalingi tvirti, dvigubi ratlankiai; priekinė ir galinė bagažinės reikalingos, tam kad svoris pasiskirstytų tolygiai, tokiu būdu dviratis yra tausojamas;  
3)Geros, nesuskeldėjusios ir nesuplyšusios padangos, yra atsparesnės dūriams; 
Didesni ratai (28 colių) tinkamesni kelionėms asfaltu; Mažesni ratai (26 colių) su storomis padangomis patogesni keliaujant laukų ir miškų keliukais, vieškeliais;

Padangos. Padangų būna labai įvairių. Jos skiriasi kokybe, pločiu, armavimo medžiaga ir protektoriaus piešiniu. Renkantis  reikia įvertinti sąlygas, kuriomis jūs važinėsite. Ko bus daugiau – asfalto ar grunto, akmenų, smėlio ar purvo. Optimalios padangos, keliaujant Lietuvos klimato sąlygomis, yra vidutinio pločio (1,9 – 2,0), ne labai grubios, bet ir ne „slik“ tipo. Jei keliaujame gerais keliais, padanga gali būti siauresnė, raštas švelnus ar net „slik“ tipo. Arba net turinti ištisinį takelį padangos viduryje - tai sumažins pasipriešinimą ir triukšmą, važiuojant geru plentu. Jei vyrauja minkštas, smėlėtas gruntas – geriau kai priekinio ir galinio rato padangos raštas skirtingas. Norint įveikti smėlio ruožą , naudokite ypač plačias padangas (protektoriaus raštas nėra labai svarbus).

Dviračio rėmas. Labai svarbu yra tinkamai pasirinkti rėmą. Esant nepatogiam rėmui gali kilti įvairių problemų: skauda įvairios kūno vietos, neteisinga geometrija apsunkina valdymą. Rėmo medžiagos pasirinkimas – tai kiekvieno individualus reikalas. Titaninis rėmas yra daug pranašesnis už aliumini, bet jo kaina yra daug didesnė. Rėme būtinai turi būti tvirtinimo taškai: Bagažinėms; purvasargiams; gertuvės laikikliui. Reikėtų vengti stereotipo, kad aliuminio rėmas nėra remontuotinas tiek aliuminio, tiek plieniniai rėmai yra remontuojami, esminis skirtumas tas, kad aliuminio remontui reikalinga speciali suvirinimo įranga.

 Patarimai. Įsigijus dviratį pirmiausiai reikia perskaityti prie jo pridedamą vartotojo instrukciją bei susipažinti su kiekvieno gamintojo nustatytais dviračio aptarnavimo intervalais. Naudojantis dviračiu dėmesį reikėtų atkreipti į keletą aspektų: važiuojant prie aukšto borto reikia įjungti lengvesnę pavarą, tada pristabdyti kiek galima daugiau ir tada vienu metu dviratį kelti į viršų ir minti pedalus. Tokiu būdu ne tik rankomis iškelti dviračio priekį aukštyn, bet ir minant stumtelti dviratį, tada lengviau kyla priekis. Kai dviračio priekinis ratas jau užvažiavo ant borto, toliau mindami, perkelkite svorio centrą į priekį, taip padėsite galiniam ratui lengviau užvažiuoti ant borto.Važiuojant į statų kalną būtina išlaikyti ratų sukibimą su žeme. Geriausia tai padaryti skirstant kūno svorį, priekiniam ir galiniam ratui. Jeigu kyla priekinis ratas, reikia pritraukti kūną arčiau priekio, tačiau nepersistenkite, nes galas, netekęs sunkio jėgos, gali likti be sukibimo – tada galinis ratas prasisuks ir dviratis sustos. Priekinį stabdį galima naudoti ir labai dažnai. Kai važiuojate dideliu greičiu  ir reikia kuo skubiau sustoti, spauskite abi stabdžių rankenėles. Jeigu važiuojate tiesiai, galinių stabdžių rankenėlę spauskite kad tik neužsiblokuotu galinis ratas, o priekinio stabdžio rankenėle galite spausti šiek tiek silpniau arba tokia pačia jėga kaip ir galinį. Pagrindinė taisyklė: kai tiesiog norite sustoti, nepersverkite kūno į priekį, nes tada atsiranda galimybė, kad greičiau ims slysti galinis ratas arba pakils dviračio galas. Jei važiuojant nuo kalno reikia stabdyti, priekinių stabdžių rankenėlę reikia spausti per puse silpniau nei galinių stabdžių. Žinoma, jei greitis nedidelis galima stipriau. Posūkiuose, ypač greituose, stabdyti yra nepatariama, nes ratai posūkiuose  optimaliai nesukimba su kelio paviršiumi , be to stabdžiai gali labai greitai užsiblokuoti. Geriausia yra stabdyti prieš posūkį.

Šaltinis e-senukai.lt