Vasarą iš parduotuvių ledai šluote šluojami. Jais mėgaujasi ir suaugę, ir vaikai, todėl kartais savo pamėgto deserto net negausi. Tačiau ar visada mėgstamiausi ledai yra sveikiausi? Ar iš tiesų jie natūralūs, ko paprastai tikimės iš šio pieno produkto? Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, pirmiausiai reikėtų atkeipti dėmesį į ledų spalvą, glaisto sudėtį bei sudėtyje esančius augalinius riebalus.
Kuo naudingi ledai?
„Ledai savo maistinėmis savybėmis vertinami kaip pieno produktas. Juose yra nemažai baltymų, kalcio, magnio, fosforo ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, o grietininiuose leduose bei plombyre yra nemažai pieno riebalų.
Pieno riebaluose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys, kurių per dideli kiekiai maiste nerekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, nes pastarieji gali turėti problemų dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tiems, kuriems reikia riboti gyvūninius riebalus, reikėtų rinktis vaisinius ledus arba šerbetą. Tačiau pieno riebalai vertingi vaikams, nors dabar netgi iš medikų galima išgirsti pasiūlymų, kad iš vaikų mitybos turėtų būti visiškai pašalintas sviestas bei kiti riebesni pieno produktai“, - sakė dietologė.
Anot pašnekovės, ledus pagal riebumą galima skirstyti į keletą rūšių. Riebiausias yra plombyras, toliau seka grietininiai ledai, pieniški, vaisiniai ir šerbetas. Pavyzdžiui, plombyras turi per 200 kcal, grietininiai ledai – apie 175, pieniški – apie 129. Pagal baltymų kiekį jie daugmaž lygiaverčiai.
„Kita vertus, jei ledus valgytume kaip duoną, galbūt reikėtų riboti jų riebumą, tačiau tai visgi desertas, kurį valgome ne kasdien, o jei ir kasdien, tai ne po daug porcijų. Taigi nieko bloga nenutiks, jei retsykiais pasmaližiausime ir riebesniu plombyru. Atsižvelgti į ledų riebumą labiausiai reikėtų tiems žmonėms, kuriems riebalai iš tiesų ribojami, turintiems antsvorio problemų“, - teigė J. Dobrovolskienė.
Kita vertus, nors vaisiniai ledai ir šerbetai turi mažiausiai kalorijų ir neturi gyvulinės kilmės riebalų, juose gali būti daugiausiai dirbtinių maisto priedų. Paprastai jie gaminami iš vaisių tyrės, sulčių ir vandens, tačiau natūralių sulčių juose yra ne tiek ir daug. Skonį dažniausiai kuria sintetiniai aromatai.
Verta atkreipti dėmesį į maisto priedus
Renkantis ledus, J. Dobrovolskienė pataria pirmiausiai atkreipti dėmesį į jų spalvą. Nors ledams gali būti naudojami ir natūralūs dažikliai, jei ledai yra labai ryškios spalvos, galima įtarti, kad ji išgauta dirbtiniu būdu. Ypač verta atkreipti dėmesį į geltonos spalvos dažiklį, kuris dažnai būna naudojamas glaistams.
Stabilizatoriai, emulsikliai, dėl kurių ledai išlaiko savo formą, dietologės manymu, didelės grėsmės sveikatai nekelia. Mat paprastai jie būna natūralios kilmės.
Medikė pastebi, kad brangesniuose leduose yra daugiau natūralių medžiagų, tuo tarpu pigesnių ledų gamintojai stengiasi išsiversti su pigesnėmis žaliavomis, todėl naudoja daugiau sintetinių maisto priedų. Vertėtų patikrinti net tai, kuo saldinti ledai. Mat ledus gardinti saldikliais nėra draudžiama, todėl rinkoje jų gali pasitaikyti.
Kai kuriuose leduose praktiškai nėra šviežio pieno ar grietinėlės. Juos gaminant naudojami pieno milteliai. „Nors juose yra tos pačios medžiagos, kaip ir piene, vis dėlto, kad milteliai laikytųsi, reikia daugiau maisto priedų“, - svarstė pašnekovė.
Kuo pavojingi įmaišyti aliejai
Taip pat pirkėjui verta išsityrinėti ledų glaistų sudėtį. Rimti gamintojai paprastai ją skelbia. Anksčiau šokoladinis glaistas būdavo gaminamas tik iš kakavos sviesto, dabar gamintojai naudoja ir pigesnes medžiagas. Glaiste gali būti kokosų, palmių aliejų, nors jie savo riebalų sudėtimi primena gyvūninius riebalus. Taigi net valgant šerbetą su tokiu glaistu galima gauti riebalų, kurie kenkia sveikatai.
„Jeigu vaikas mėgsta ledus su tokiu glaistu, kuris paprastai būna skanus, ir suvalgo per dieną 2-3 porcijas, jis gauna tų riebalų visai nemažai, kaip, beje, ir kitų maisto priedų. Mat jų normos apskaičiuotos suaugusiojo kūno masei“, - pasakojo J. Dobrovolskienė.
Beje, ta pati taisyklė galioja ir pačių ledų masei, į kurią taip pat gali būti pridedama augalinių riebalų. Pasak gydytojos, aliejai pagal savo prigimtį yra skystesni už pieno riebalus, todėl jie dirbtinai kietinami juos hidrinant, o tai cheminis procesas. Šio proceso metu pasigamina transriebiosios riebalų rūgštys, kurios vyrauja cholesterolio didėjimo procesuose, todėl kenkia sveikatai.
Dietologė nesutinka su kai kurių medikų nuomone, kad ledai su aliejais yra sveikesni už vien gyvūninės kilmės produktus. „Svarbu atsiminti, kad ledų, kaip ir saldžių ar rūkytų gaminių, vartojimas neturi būti besaikis. Kai jau minėjau, ledai nėra duona kasdieninė, o tik desertas. Valgant be saiko, žalos gali pridaryti bet koks maistas“, - teigė pašnekovė.
Pasak J. Dobrovolskienės, normalus, saikingas sviesto, grietinės ar ledų vartojimas nėra kenksmingas, kadangi jų riebalai įsisavinami daug geriau nei riebios mėsos. „Nors neneigiu aliejaus naudos, pastaruoju metu aliejai yra taip pat apdorojami. Be to, paprastai dedama palmių ir kokoso aliejų, kurie nėra tokie skysti kaip kiti aliejai, tačiau savo sudėtimi beveik atitinka kiaulės taukus. Tokios rūgštys yra visiškai svetimos žmogaus organizmui“, - sakė pašnekovė.